CD Stiprios mintys virsta pinigais

Daug knygų parašyta apie tai, kaip svarbu keisti savo mintis. Tačiau minties pakeisti neužtenka, kad gyvenime prasidėtų pokyčiai. Mintys turi būti tiek aiškios ir stiprios, jog prasidėtų nuolatinis sprendimų darymas. Kaip vanduo žemėjant temperatūrai iš nematomo tampa matomu, o vėliau kietu ledu, taip ir nematomos mintys gali virsti realiais rezultatais. Taigi yra specifinė tarpinė būsena, kurioje nematerialios mintys pradeda apčiuopiamais rezultatais ir pinigais. Kaip cheminėje reakcijoje reikia pasiekti tam tikrą temperatūrą, kad medžiagos sureaguotų, taip mūsų galvoje mintys turi tiek sustiprėti, kad virstų pinigais. Žmonės dažniausiai žino, ką reikėtų daryti, kad uždirbtų daugiau, bet netiki tuo pakankamai, kad pradėtų įgyvendinti savo planus. Jei mintys silpnos, galite turėti patį tobuliausią planą ir nepajudėsite iš vietos. O jei mintys stiprios, užtenka turėti, kad ir vieną paprastą verslo idėją ir ją lengvai įgyvendinsite.

Visi esame girdėję, jog svarbiausia yra norėti ir tada turėsi, bet norėti norime, o turėti neturime. Jei neturime, vadinasi arba nieko nedarome arba tai, ką žinome nėra teisinga. Mūsų galvose galima aptikti daug mitų ir idėjų, kuriomis norime tikėti, nes tai tiesiog gražiai skamba, tačiau nebūtinai tai yra teisybė. Kuomet siekiame rezultato, mūsų mintys kažkuo panašios į matematikos formulę, jei formulėje vieną raidę įrašysi netaip, atsakymas bus neteisingas. Lygiai tai pat su pinigais, jei galvoje įrašyti neteisingi įsitikinimai, darbai užstringa ir negauname rezultatų. Šios audioknygos paskirtis – atlikti minčių auditą, rasti ir pakeisti tas mintis, kurios trukdo susikurti turtingesnį gyvenimą.

Aptarsime lietuvišką požiūrį į verslumą, pinigus ir turtingus žmonės. Šių kultūrinių skirtumų užsienio autoriai nemini, nes papraščiausiai negali to žinoti, o juos suprasti yra  svarbu, nes mitai ir vienas kitam prieštaraujantys įsitikinimai dažnai apipina voratinkliu veiksmus ir juos stabdo. Mes galvojame, jog „sveikatos už pinigus nenusipirksi“, nors sveikatą pardavinėja kiekvienos parduotuvės vaisių ir daržovių skyriuje. Sakome, „jog pinigai sugadina žmones“, tačiau dažniausiai žmonės jau buvo sugadinti, o pinigai tik paryškino tai, kas nebuvo matoma anksčiau. Mes sakome, jog „ne piniguose laimė“, jog reikia „pasiekti finansinę nepriklausomybę“, jog „pinigai uždirba pinigus“, „laikas - pinigai“, „pinigai suteikia laisvės„ ir t.t. Tačiau visur klystame, nes nei viena šių frazių nėra teisinga. Šių mitų analizė bus vienos vertingiausių įžvalgų, nes lietuviai turi itin specifinį požiūrį į pinigus ir akivaizdu, jog tą požiūrį reiktų pakoreguoti.

Ką sužinosite šioje audioknygoje:
Kaip jūsų santykiai su kitais žmonėmis lemia pinigų kiekį gyvenime;
Kodėl piniguose nėra logikos;
Kaip mintys virsta pinigais;
Kodėl liaudies išmintis apie pinigus dažnai klaidina ir atitolina nuo norimų rezultatų;
Kodėl vienų žmonių idėjos virsta rezultatais, o kitų ne;
Kaip laikas, žinios ir kiti vidiniai resursai virsta pinigais;
Kodėl krokodilo odos rankinukas kainuoja brangiai, jei krokodilai yra nemokami;
Ką atneša pinigai? Sėkmę, laisvę ar laimę?;
Kodėl pastebime kitų finansines klaidas, bet ne savo;
Kodėl daugiau sutaupyti ir daugiau uždirbti vienu metu yra sudėtinga;
Kodėl turtingiems dvasingumas padėjo tokiais tapti, o neturtingiems ir dvasingiems pinigai trukdo;
Psichologai niekuomet nesiūlė išlaidauti, kai jaučiamės blogai, tačiau kodėl taip elgiamės;
Kodėl norime uždirbti daugiau, bet nenorime dirbti daugiau ir kaip tai pakeisti;
Jei sakome, kad „pinigai daro pinigus“, tai, kodėl „stalai nedaro stalų, o šaukštai nedaro šaukštų“;
Kaip patys save stabdome nuo turtingesnio gyvenimo;
Kaip tėvų auklėjimas vis dar įtakoja mūsų finansinę būklę;
Kokiais pinigų mitais tikime;
Kodėl laikas nėra pinigai, o sveikatą galima nusipirkti už pinigus;
Kodėl esame priklausomi nuo finansinės laisvės ir kaip reikėtų pakoreguoti finansinės laisvės idėją;
Kodėl pinigai atitenka ne tiems, kurie daugiausiai dirba, o tiems, kurie jaučiasi verti pinigų.

Žmonės ieško atsakymo į klausimą, kaip uždirbti daugiau ir jo neranda ne dėl to, jog jiems trūksta proto, bet dėl to, jog jų protas nuo skubėjimo ir neteisingų įsitikinimų būna perdaug išsiblaškęs ir pasimetęs. Dėl pinigų aukojame brangiausius gyvenimo metus, sveikatą, kartais net santykius su kitais žmonėmis, tad ar nevertėtų šios srities išmanyti geriau nei paviršutiniškai? Suprantu, jog jums naujų minčių netrūksta, trūksta tik pinigų. Tačiau mintis minčiai nėra lygi, o viskas, ką šiandien turite yra dėl to, jog turėjote gerų minčių ir žinojote kažką, ko nežino kiti.